Linijos nuotraukose yra labai stiprus kompozicinis elementas. Jos dažniausiai yra menamos, kurių realiai nėra, tačiau jas sukuria objektų, spalvų, šešėlių išsidėstymas kompozicijoje.
Linijos gali būti vedančios, turėti kryptį. Pavyzdžiui akys žiūrinčios tam tikra kryptimi arba vedantis kelias. Tokios linijos padeda kadro žiūrovams “skaityti” arba “keliauti” po kadrą, nuo vieno iki kito objekto arba sukoncentruoti žiūrovo žvilgsnį į vieną ir svarbiausią kadro komponentą.
Linijos taip pat gali būti:
Horizontalios – šios linijos žmogaus akiai yra patogiausios, nes mūsų matymo laukas yra horizontalus. Be to, horizontas yra gerai visiems pažįstama atskaitos linija, horizontalus paviršius yra pagrindas, ant kurio viskas laikosi. Dėl šių priežasčių horizontalios linijos paprastai simbolizuoja stabilumą, svorį, ramybę bei tylą.
| Vertikalios – tai pagrindinis komponentas tose nuotraukose, kurios vaizduoja žmogų arba medį. Vertikalė kompozicijoje yra susijusi su greičio, judėjimo aukštyn arba žemyn pojūčiu.
Įstrižainės – šios linijos kadre neturi būti griežtai sulygiuotos, todėl jos pasižymi krypčių įvairove. Įstrižainės suteikia gyvybės ir veiklos pojūtį, nes simbolizuoja neišsklaidytą kampą. Šios linijos nėra stabilios ir gali sukurti kritimo pojūtį. Įstrižainės linijos gali sukurti perspektyvos įspūdį, kuris prideda vizualinio gylio fotografijoje.
Kreivės – šią liniją galima laikyti viena vingiuojančia linija arba tiesių linijų, pamažu keičiančių kryptį, visumą. Kreivė sukuria labai stiprų judėjimo jausmą, kartais net pagreitėjimo įspūdį. Judėjimas kreive yra tolygus, todėl dažnai kreivės siejamos su švelnumu, tėkme, grakštumu bei elegancija.
Akių linijos – menamos linijos sukuriamos pačio stipriausio kadro elemento – akių. Jeigu nufotografuotos akys žiūri tam tikra kryptimi, žiūrovo akims taip pat pasidaro smalsu ką tos akys regi.
