Sveiki, šiame įraše truputį aptarsiu fotografavimą prasto apšvietimo sąlygomis.
Fotoaparatas – tai prietaisas, kuris gaudo šviesą ir ją paverčia paveikslėliais, tačiau ką daryti kai šviesos nėra? Logiška – kai šviesos nėra, fotoaparatas neveikia. Ką daryti jeigu šviesos nėra, bet reikia fotografuoti? Galimi du atsakymo variantai – NEFOTOGRAFUOTI, arba apšviesti vietą kurią fotografuojate. Štai ir viskas, visi patarimai kurių jums reikia, norint fotografuoti prasto apšvietimo sąlygomis :)). O dabar šiek tiek apie mažus dalykus, mažus, todėl, kad tai neišgelbės jūsų nuo prastos kokybės nuotraukų, didelio triukšmų kiekio nuotraukose ir kitų problemų, kurios atsiranda fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis.
Kaip žinote, fotoaparato “veikimas” grubiai tariant apsiriboja 3 kintamais dydžiais –Išlaikymas, diafragma, ISO. Sudėkite šiuos 3 dydžius į vieną dėžutę ir turėsite fotoaparatą. Išlaikymas nurodo laiką, per kurį į jūsų dėžutę patenka šviesa. Diafragma nurodo skylės dydį, per kurią ta šviesa patenka, ISO nurodo “popieriaus” ant kurio bus atspausdintas vaizdas, jautrumą šviesai.
Kuo didesnis išlaikymas, tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą – taigi fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis, reikia didinti išlaikymą. Tačiau yra kita problema, padidinus išlaikymą, nuotraukoje susilieja judantys objektai :/. Realiausiais šios problemos sprendimo būdas – fotografuojant ilgu išlaikymu, judėti kartu su fotografuojamu objektu jo judėjimo kryptimi. Taip fotografuodami tikrai pajausit ką reiškia fotografo darbas.. Panašiu metodu fotografuojama naktiniuose klubuose, naudojamas šiek tiek ilgesnis išlaikymas, fotografuojant tiesiog judama kartu su fotografuojamu objektu, tokiu būdu nuotraukoje fotografuojamas asmuo yra gana gerai sufokusuotas, o fone esantys objektai ar ryškios šviesos atrodo susiliejusios.
Diafragma – skylė per kurią patenka šviesa, kuo didesnė tuo geriau 🙂 diafragma žymima F raide ir skaičiuku prie jo. Kuo skaičiukas mažesnis, tuo plačiau praverta diafragma ir tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą. Lyg ir viskas puiku, tačiau diafragma atsakinga ir už ryškumo zoną. Kuo didesnė skylė, tuo labiau suliejamas fonas nuotraukoje, ryškiais nuotraukoje tampa vis mažiau objektų – mažėja ryškumo zona, todėl žmonių grupę fotografuoti su f1,8 diafragma nepatartina – dauguma jų nuotraukoje bus susilieję. Taigi, blogo apšvietimo sąlygomis, reikia kuo labiau atverti diafragmą, tačiau nepamiršti, kad kartu mažėja ir ryškumo zona.
ISO – šventasis fotografijos gralis, nes tik jo dėka, naktis gali tapti diena nuotraukose. Arba taip kalba fotoaparatų pardavėjai… Kaip ir kiti 2 kintamieji, šis turi savo apribojimų.. Kuo didesnis ISO, tuo šviesesnės nuotraukos – dėl to, kad ISO programiškai didina sensoriaus jautrumą šviesai. Tačiau to kaina – triukšmai, detalumo stygius, spalvų blankumas. Brangesni fotoaparatai paprastai gali pasigirti geresnėmis ISO galimybėmis, geresnėmis, tai iki iso6400 nuotraukų detalumas nukenčia nežymiai, tuo tarpu pigesni, entry lvl veidrodiniai fotoaparatai paprastai kokybę “pameta” ties iso800. Taigi, blogo apšvietimo sąlygomis stenkitės fotografuoti kiek galima aukštesniu iso, tikrinkit ar fotografijose nėra triukšmų, bandykit fotografuoti įvairiomis sąlygomis, kad išmoktumėte suvaldyti triukšmus prie didelių iso reikšmių. Pabrėžtinas dalykas – ISO nešviesina nuotraukos, o didina jautrumą šviesai, tai reiškia, jog jeigu patalpa bus prastai apšviesta, ISO didinimas neatneš jokios naudos – nuotraukos šiek tiek pašviesės, bet kartu ISO labai padidins triukšmų kiekį, prie tinkamo šviesos kiekio, fotografuojant su pigiu fotoaparatu, netgi naudojant iso12800 įmanoma padaryti fotografijų kuriose praktiškai nėra triukšmų – tačiau tam reikia bent kokios šviesos aplinkoje, kad fotoaparatas galėtų ją “susiurbti” 🙂 
.Kairėje nuotrauka daryta su Canon 550D fotoaparatu – 1 nuotrauka, išlaikymas: 1/250, diafragma: 4f, ISO12800, triukšmai pašalinti naudojant Dfine2. Kambaryje švietė tik stalinė lempa. Objektyvas Canon 10-22mm 3,5-5,6f.
Taigi, fotografuojant judančius objektus nieko kito kaip tik ISO didinimas ir plačiai atverta diafragma padaryti neišeis. Kitas kelias – didinti aplinkos apšvietimą. Ir žinoma investuoti į profesionalią fotografavimo techniką.
Na, o dabar šiek tiek apie nejudančių objektų fotografavimą prasto apšvietimo sąlygomis. Tai daugiau aktualu architektūrai, naktiniam dangui, naktinei miesto fotografijai.
Pagrindas šiuo atveju yra ilgas išlaikymas, fotoaparatas turi siurbti kuo daugiau šviesos. Žinoma be trikojo neapsieisite, taip pat be nuotolinio valdymo pultelio. Fotografavimo teorija tuo ir apsiriboja – ilgas išlaikymas, kuo mažesnis ISO, diafragma priverta kiek reikia, dėl ryškumo zonos. Fotografuoti reikia tinkamomis sąlygomis, kai nėra smogo mieste, kai “šviesos triukšmas” nedidelis – fotografuojant žvaigždes.
Taigi fotografavimo procesas kaip ir aiškus, kaip matom, seniau viskas buvo paprasčiau – išmokai viską apie 3 dydžius ir galėjai vadintis fotografu. Laikai pasikeitė ir dabar to nebe užtenka, fotografavimas tapo stipriai įtakojamas nuotraukų koregavimo, kurio seniau nebuvo tiek daug ir taip plačiai panaudojamo kaip dabar. Galimybė koreguoti fotografijas, bei didelis koregavimo galimybių išplėtimas šiek tiek įtakojo ir fotografavimo metodiką. Taigi aptarsiu kelis metodus, kuriais fotografuojant įmanoma sumažinti triukšmų kiekį fotografijose, taip pat programas kuriomis galima efektingai šalinti triukšmus.
HDR fotografija gali tapti efektyviu būdu triukšmų kiekiui mažinti. Būtent galimybė sujungus 3 fotografijas naudoti 3x daugiau informacijos įgalina ne tik lanksčiai naudoti dinaminį depazoną nuotraukoje ir lengvai koreguoti tiek tamsius tiek šviesius fotografijos kiekius, bet ir sumažina nuotraukoje esančių triukšmų kiekį, taip yra todėl, kad padarius 3 tos pačios scenos atvaizdus ir juos sujungus į vieną, kompiuteris jungdamas nuotraukas lengviau atpažįsta kiekvienoje nuotraukoje esančius triukšmus ir juos gali geriau pašalinti. Apie 32bit HDR fotografiją jau rašiau, bet pasidalinsiu šiuo video dar kartą – https://www.youtube.com/watch?v=QMBvcj9Xilg
Kitas metodas – nufotografuoti 5-15 tos pačios scenos kadrus su tokiais pat nustatymais ir vėliau juos apjungti kompiuteryje naudojant auto – align layers komandą (adobe photoshop). Kompiuteris sujungs šias nuotraukas į vieną, tačiau jungiant jis interpoliacijos būdu apjungs identiškus pikselius iš kelių nuotraukų ir tokiu būdu pašalins triukšmus. Taip fotografuojant nuotraukoje sumažėja triukšmų kiekis. Žinoma vietoje darbo kiekis išauga, taip pat išauga ir turimos informacijos kiekis. Plačiau apie šį metodą – video https://www.youtube.com/watch?v=Rydg7JGTAbw
Rezultatai kuriuos pavyko gauti fotografuojant šiuo metodu:
Ta pati scena, kaip ir praeitoje nuotraukoje, skirtumas tas, kad čia sujungti 6 tokie pat kadrai, taip pat triukšmai panaikinti photoshope ir naudojant dfine2, vaizdas neaštrintas po triukšmų naikinimo. Nustatymai identiški (iso12800 išlaikymas 1/250 diafragma 4f). Kaip matom, rezultatas tikrai žymiai geresnis. Kitas pavyzdys naktinis dangus, neatsimenu nustatymų – fotografuota kit objektyvu, viduryje gyvenvietės, maždaug 22h vakare, oro sąlygos ir aplinkos sąlygos tikrai buvo nekokios.
Rezultatai nėra itin geri, nes tai buvo mano pirmas bandymas taikyti šį metodą, šiuo metu esu įsitikinęs, kad įmanoma ženkliai pagerinti rezultatus. Šio fotografavimo metodo galimybės tikrai nemažos :).
Yra ir dar viena gudrybė fotoaparate – long exposure noise reduction, šis nustatymas veikia su ilgais išlaikymais (1s ir daugiau), fotoaparatas nufotografuoja nuotrauką ir toliau pats bando šalinti nuotraukoje užfiksuotus triukšmus – trūkumas, fotoaparatas šalina triukšmus tiek laiko, kiek truko išlaikymas – jeigu fotografavote 30s išlaikymu, tai teks laukti dar 30s kol fotoaparatas pašalins triukšmus.
Koregavimas – yra daugybė programų, kurių dėka galima sumažinti triukšmų kiekį nuotraukoje, Adobe photoshop/lightroom paketas tą puikiai atlieka. Itin kokybiškai triukšmus naikina Nicks software – dfine2 programėlė. Noise ninja ir t.t. Yra daugybė presetų photoshopui, kurie skirti įvairioms korekcijoms. Kiekvienas koregavimas remiasi į fotoaparato galimybes ir į tai, kaip tinkamai buvo nufotografuota nuotrauka.
Žodis pabaigai, norint išspausti kuo daugiau galimybių, reikia būtinai fotografuoti .raw formatu. Taip pat reikia nepamiršti, kad be profesionalios įrangos, nebus ir profesionalių nuotraukų. Tik su profesionaliu fotoaparatu bus įmanoma tinkamai fotografuoti prasto apšvietimo sąlygomis, todėl darbui būtina įsigyti atitinkamą techniką, na o mėgėjams teks pasitenkinti šiais patarimais ir kantrybe fotografuojant 🙂
Už šaunų straipsnį dėkojam kolegai Linui Vaičiukynui !