Projektas „Planeta – apnuogintos tiesos“

ŽEMĖ IR JOS KANČIOS

Graži ir tobula, jauki ir patogi, mylinti visus kartu ir kievieną atskirai, ji tokia gera – Motina Žemė….

Gyvenanti viltimi, kad ir kas nutiktų, globojanti kiekvieną, kuris vaikšto ja: silpną ir stiprų, seną ir jauną, piktą ir gerą…

Ji myli kiekvieną, nes tai jos esybėje – viską dėl jo padaryti: sušildyti sušalusį, pamaitinti išalkusį, pagirdyti ištroškusį, pralinksminti liūdną, paglostyti verkiantį – Motina Žemė…

Žmogus nesusimąstydamas gyvena, turėdamas tokią garbę būti žmogumi, lyg savaime suprantama…

Nesuvokdamas kokia kančia dalinti save ir diena iš dienos, it užsistovėjęs gimtadienio balionas, nykti.

Nepajausdamas, kokia kančia kasdien kentėti nuogą kūną plakančius, degančių miškų, liežuvius…

Kasdieninis skausmas, baimė, nepasitikėjimas tais, kuriuos myli, atima paskutinę viltį….

Viltį išsaaugosi tai, kas buvo, kaip kumpliaratis sutverta ir skirta vienas kitam…

Nieko nėra veidmainiškesnio pasaulyje, kaip žmogaus meilė Motinai Žemei… tai daugiau nei savanaudiška ir akiplėšiška.

Ne meile tai vadinama, kai savo pačių Motiną Žemę, it kokie budeliai surakinę rankas, be teisės gintis, užmaukšlinę salofaną ant galvos, dusiname, lyg mirimi nuteistą kalinį….

Todėl man kyla vienas klausimas: kas toks yra tas žmogus, kad turi tokią teisę: „mylėdamas“ iš lėto naikinti savo Motiną Žemę???

Praėjusių metų didysis projektas „Žemė ir jos kančios“, kuris tik pradėtas, bet tikrai neužbaigtas, ir jis ne mūsų, o mūsų mokinių, jų idėjos, jų norai, jų pasiruošimas, beprotiškai didžiuojamės tokiomis iniciatyvomis.

Fotografės:

Reda Vaičiūnienė

Julija Mažeikaitė

Živilė Radiševičiūtė Makštutienė

Body art: Viktorija Venckute

Organizacinė pagalba ir idėjų generavimas: Agnė Sokolnikienė

Modelis: Austėja Dūdaitė

Kitas modelis: Vytenis Sidabras