Blogas
Mokomieji straipsniai
Praūžė SNAP fotokonferencija Kaune!
SNAP fotokonferencija Kaune! „SNAP fotokonferencijų ciklas yra didžiausias ir bene vienintelis tokio pobūdžio renginys, skirtas fotografijos mėgėjams“ – taip patį renginį pristato patys renginio organizatoriai. Tiesa, šį kartą renginys vyko Kaune Park Inn by Radisson Kaunas viešbutyje. Jaukioje salėje paskaitas skaitė tokie pranešėjai kaip Tomas Kauneckas, Algimantas Aleksandravičius, Raimundas ir Artūras Bulotos, Tadas Černiauskas (TADAOCERN), Augustinas Balaišis, Mantas Zinkevičius. Šį kartą daugiau papasakosime ne apie pačio renginio organizavimą (jis bet kokiu atveju puikus, pritraukiantis begalę fotomėgėjų, bei profesionalų), o apie pačius pranešėjus. Visi jie skirtingi, fotografuoja skirtingus fotografijos žanrus, tačiau visi yra savo srities profesionalai. Taigi norėtume apžvelgi visus pranešimus ir ką naudingo kiekvienas pranešėjas suteikė fotomėgėjams. Pradėkime nuo pat pradžių. Algimantas Aleksandravičius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys, fotografas. Išties beprotiškai įdomi, charizmatiška asmenybė, kogero vienas geriausių portretistų ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pabaltijyje. Snap konferencijoje pranešėjas rodė savo darbus, kuriuose naudotas vienas šviesos šaltinis. Tačiau ko gero svarbesnis aspektas jo pranešime buvo tai, kad nuotraukos turėtų savo istoriją, jausmus ir „kalbėtų“. Jis nekuria įspūdingų viršelių nuotraukų, tačiau nuotraukos gali pasakyti begalę reikšmingų dalykų. Tadas Černiauskas (TADAOCERN) – galima pasakyti, kad viską pasiekė pats sukurdamas per visą pasaulį nuskriejusius projektus „Blow Job“, „Comfort Zone“ ir „Vincent Van Gogh“. Architektas pranešime pasakojo kokiu keliu padarė įspūdingą karjierą, kaip tendencingai bandė įgyvendinti savo projektus. Sėkmės istorijoje, netrūko pasitikėjimo savimi ir žinojimo ką daro. Atsakant į klausimą ar Jam pasisekė? Tikrai taip, bet sekasi to vertoms asmenybėms. Augustino Balaišio ir Manto Zinkevičiaus pranešimo pavadinimas “Vestuvių fotografija”. Ko gero per šį pranešimą salėje buvo galima girdėti daugiausiai tyliai tarpusavyje besikalbančių... read more
Portretinė fotografija
Portretinė fotografija Portreto žanras be abejonės yra pats populiariausias tarp fotografų. Juk visi tik gavę fotoaparatus tuoj pat skuba įamžinti savo šeimos narius, draugus, bendradarbius ar bendraklasius, ir taip toliau… Žmogus intuityviai pasiėmęs fotoaparatą nori nufotografuoti kitą žmogų. Šįkart susipažinsime su portretine fotografija – šiek tiek pasidomėsime istorija, duosiu keletą patarimų ir susipažinsime su objektyvais. Istorija Portretinės fotografijos buvo pradėtos daryti nuo pirmųjų fotografijos gyvavimo dienų. 1839 metais atsiradus dagerotipijai (kas tai – pakalbėsime kitą kartą) iškart buvo pastebėta, jog tai gali būti daug pigesnis ir greitesnis portretų “gaminimo” būdas. Šią technologiją ištobulinus tiek, kad būtų galima fotografuoti pakankamai trumpais išlaikymais portretams, ji tuoj pat išpopuliarėjo, įvairios fotostudijos atsidarė visame pasaulyje, kai kuriose būdavo padaroma iki 500 portretų per dieną. Anksčiau atsiradusi Nepsijos heliografija buvo naudojama kariniais tikslais – fotografuoti peizažus, siekiant supaprastinti mūšio taktikų ruošimą, tad galbūt sakyti jog portretas yra pirmasis fotografijos žanras nėra visai teisinga, tačiau kad tai pirmasis komerciškai sėkmingas fotografijos žanras – niekas nepasiginčys. Pirmasis portretas istorijoje buvo padarytas tais pačiais 1839 metais – tai prie dagerotipijos tobulinimo prisidėjusio žmogaus, Roberto Kornelijaus, autoportretas. Pagrindinės tiesos Minimalią istorijos pamoką apturėjome, dabar laikas pakalbėti konkrečiai apie fotografiją. Išdėstysiu kelias pagrindines fotografijos tiesas, kuriomis vadovaujasi kiekvienas profesionalus fotografas. Šios tiesos galioja ne tik ruošiantis fotografuoti portretus, nesvarbu ką fotografuosite – turėkite jas omeny. Idėja Sakoma, jog pagrindinis fotografijos elementas, be kurio nebūtų geros nuotraukos, tai yra šviesa, bet aš manau kitaip – tai idėja. Be idėjos Jūsų kadras bus banalus ir absoliučiai neįdomus, o jei yra idėja, tai šviesos, kaip pagrindinio elemento, gali ir nebelikti. Tas, be abejonės, galioja ir portretams. Prieš fotografuodami visada... read more
Kaip paįvairinti nuotraukas, manipuliuojant išlaikymo rėžimu?
Keičiant užrakto greitį, pasikeičia ne tik į matricą patenkančios šviesos srautas, bet pasikeičia ir pats vaizdas nuotraukoje. Trumpas išlaikymas tiesiog stingdo vaizdą, o ilgas išlaikymas mums parodo judėjimą. Bet kokį judėjimą galima atvaizduoti nuotraukoje, todėl šiame straispnyje šnekėsime apie ilgesnio išlaikymo privalumus. Pasižvalgykime į keletą skirtingų ilgo išlaikymo fotografavimo technikų. Nuotrauka viršuje atskleidžia, kas atsitinka kai naudojame trumpą išlaikymą, o fotoaparatas nejuda. Fotografuojant šią nuotrauką, buvo naudotas 1/40 sekundės išlaikymas, tad mes galėjome fotografuoti fotoaparatą laikydami rankose, o pravažiuojantis dviratininkas tiesiog susiliejo ir parodė mums judėjimą. Kuo trumpesnis išlaikymas, tuo judesys stipriau perteikiamas nuotraukoje. Darant antrąją nuotrauką buvo pasirinktas 1/15 išlaikymas. Dėje laikydami rankoje su tokiu išlaikymu negalime padaryti nesusiliejusios nuotraukos, todėl fotoaparatas buvo padėtas ant tvoros viršutinio pagrindo. Nuotraukoje galime įžvelgti dviratininką važiuojantį išilgai ir riedlientininką už jo. Abudu, tiek dviratininkas, tiek riedlentininkas, yra stipriai susilieję, tačiau vis dar galime suprasti kas ten pravažiavo ir puikiai matome visą foną. Paningavimas. Fonui suteikiamas judesys. Sekant judantį objektą su fotoapartatu yra dar vienas būdas atvaizduoti nuotraukoje judesį. Kaip prieš tai minėjau, šiai technikai būdinga tiesiog sekti objektą, tokiu greičiu, kokiu jis važiuoja, tada šiuo atveju dviratininkas tampa ryškus, o fonas susiliejęs. Judesys yra užviksuotas ir tai mums parodo ne tik išlietas fonas, bet ir dviračio ratai kurie nėra sustingdyti. Tiesa, nuotraukoje esančioje apačioje išlaikymas yra 1/40. Būtų galima dar prailginti išlaikymą, tarkim iki 1/30 ar netgi 1/15, tačiau kuo ilgesnis išlaikymas tuo sunkiau „pagauti“ dviratininką neišsiliejusį. Tam prireiks tikrai ne vieno bandymo, tačiau vieną kartą „pagavus“, rezultatas bus stulbinantis. Judantis vanduo. Dviratininkai ar kiti greitai judantys objektai nėra vieninteliai objektai, kuriuos galime fotografuoti su ilgu išlaikymu. Kaip jums tokia... read more
Nusipirkau fotoaparatą, kas toliau? Būtiniausi priedai
Ne paslaptis, jog kuo fotoaparatas geresnis, tuo jam pritaikoma daugiau priedų, ir kuo tų priedų daugiau – natūralu, lengva tarp jų pasimesti. Šįkart pabandysiu su jais supažindinti ir papasakoti, kaip nepasiklysti jų džiunglėse. Sutikite – nesigaudymas priedų įvairovėje yra išties dažna problema. Tiesa, iš esmės bus kalbama apie priedus veidrodiniams fotoaparatams. Skaitmeniniams fotoaparatams nors ir priedų yra, tačiau vartotojas įsigijęs pigų fotoaparatą kažin ar bus suinteresuotas pirkti daugiau už pastarąjį kainuojančius priedus Tai pirma dviejų dalių straipsnio dalis, kurioje apžvelgsiu būtiniausius priedus, tai yra, atminties korteles, akumuliatorius, baterijas bei jų kroviklius, ir fotoaparatų dėklus. Kitoje dalyje skaitykite apie stovus, filtrus objektyvams, blendas, refletorius bei kitus ne tokius būtinus priedus. Atminties kortelė Be jos fotoaparatas nesugebės atlikti jam paskirtos užduoties, tai yra vienas svarbiausių fotoaparato priedų, svarbus taip stipriai, jog iš esmės atminties kortelė yra neatsiejama fotoaparato dalis. Vienareikšmiškai nerekomenduoju taupyti atminties kortelių sąskaita – kuomet iš jos prarasite duomenis, ar befilmuodami turėsite kas 30 sekundžių daryti pertraukas, kadangi kortelė nespės apdoroti duomenų, ant galvos žilų plaukų prigaminsite kur kas daugiau, nei išleisdami porą šimtų litų kokybiškam produktui. Daugiau nesiplėsiu – apie atminties korteles galite pasiskaityti išsamiame straipsnyje: atminties kortelių gidas. Akumuliatorius Tai dar svarbesnis priedas, nei atminties kortelė, skirtumas tas, kad dėl akumuliatoriaus įsigijimo dažniausiai rūpintis nereikia, jis būna kartu su fotoaparatu, ir paprastai negenda, nebent su fotoaparatu elgiatės ypač neatsargiai (daugiau apie tai, kaip reiktų su fotoaparatu elgtis šiame straipsnyje – baisiausi fotoaparato priešai). Tačiau vis tik ėmus fotografuoti profesionaliai atsiranda poreikis antram akumuliatoriui, o kokį pirkti ne visuomet aišku – originalų, ar pataupyt ir įsigyt neoriginalų? Atsakymas paprastas – perkant neoriginalų akumuliatorių gauni tai, už ką sumoki.... read more