fbpx
Kodėl reikalingas makro objektyvas?

Kodėl reikalingas makro objektyvas?

✔️ Fotografuojant labai mažus objektus susiduriame su situacija, kai norime dar artimesnio ir detalesnio kadro, todėl su fotoaparatu einame vis arčiau ir arčiau objekto, o tada mūsų fotoaparatas atsisako fokusuoti… 🤏 Norint nufotografuoti labai mažus objektus iš labai arti reikia naudoti “Macro/micro” objektyvus, kurie specialiai sukurti tam, jog gebėtų fotografuoti palaikant labai trumpą atstumą tarp objekto ir fotoaparato matricos. 🧍‍♀️ “Macro/micro” objektyvai dažnai naudojami ne tik fotografuojant labai mažus objektus. Kai kurie fotografai naudoja juos ir fotografuoti portretams dėl jų aštrumo, detalumo ir fono išliejimo. 💸 Nesunku pastebėti, jog dėl užrašo “macro” arba “micro” ant objektyvo, jo kaina išauga maždaug dvigubai. Nenorime pasakyti, jog jie neverti tokių kainų, tačiau yra ir kitų alternatyvų. Makro fotografijai galima naudoti ir specialius priedus, kurie leis gauti tokį patį arba labai panašų rezultatą: ▪️Makro adapteris (angl. Macro ring) – dedasi ant bet kokio (to pačio gamintojo) objektyvo. ▪️Makro filtras (angl. Macro filter) – dedasi ant objektyvo kaip, bet kuris kitas filtras. Svarbu atkreipti dėmesį, jog jūsų objektyvo ir filtro diametrai sutaptų. ▪️Atvirkštinis adapteris (angl. Reverse ring) – adapteris dedasi ant fotoaparato ir objektyvas uždedamas atvirkščiai nei yra dedamas įprastai. ❗️Be išvardintų fototechnikos priedų makro fotografijai yra begalės savadarbių prietaisų, kurių pagalba taip pat galima gauti norimą rezultatą. Tačiau verta paminėti, jog naudojant tam tikrus fototechnikos priedus dažnu atveju jie gali neturėti automatinio fokusavimo, stabilizacijos, gali būti nepatogūs, nepatvarūs ar ne tokie “aštrūs”. 👉 Nuotraukoje atliktas eksperimentas naudojant teleobjektyvą ir makro objektyvą. Pavaizduotas mažiausias fokusavimo atstumas nuo objekto iki fotoaparato...
Spalvų redagavimas naudojant Adobe Lightroom

Spalvų redagavimas naudojant Adobe Lightroom

 Norint redaguoti kiekvieną spalvą atskirai naudojant Lightroom pasirinkite HSL (Hue – Saturation – Luminance)/Color redagavimo paletę (kitose redagavimo programose taip pat galite rasti šiuos parametrus, gali nežymiai skirtis jų pavadinimas).  Panelėje yra pateikiamos pagrindinės spektro spalvos (raudona, oranžinė, geltona, žalia, žaliai mėlyna, mėlyna, violetinė ir purpurinė), tačiau panelės viršutiniame kairiajame kampe spustelėjus šviesiai pilką tašką, galima užvedus pelę ant nuotraukos pasirinkti norimą spalvą ir jos parametrus koreguoti slinkdami pelę aukštyn arba žemyn.  Šioje paletėje galite redaguoti tris pagrindinius spalvos parametrus:  Atspalvis (angl. Hue) – pakeičia pasirinktos spalvos atspalvį. Naudojant šį slankiklį galima nežymiai pakeisti pasirinktos spalvos atspalvį į šalimais esančią spalvą spektre. Pavyzdžiui žaliems medžių lapams pritaikyti gelsvą (šiltą) arba atvirkščiai – melsvą (šaltą) atspalvį. Keisdami portretų atspalvius ypatingai būkite atsargūs su raudona, oranžine bei geltona spalvomis – tai pagrindinės spalvos, kurios yra mūsų odoje, todėl jas rekomenduojame keisti tik labai nežymiai.  Sodrumas (angl. Saturation) – padidina arba sumažina spalvos intensyvumą. Naudojant šį slankiklį pasirinktą spalvą galima prislopinti iki visiško jos nebūvimo (pilkos) arba paryškinti ją suteikiant daugiau sodrumo. Intensyvios spalvos gali pritraukti žiūrovo akį tačiau tuo nereikėtų piknaudžiauti, nes nuo jų greitai pavargstama.  Skaistumas (angl. Luminance) – šviesina arba tamsina pasirinktą spalvą. Naudojant šį slankiklį galima redaguoti pasirinktos spalvos šviesumą.  Naudojant šiuos tris spalvų parametrus galima patobulinti savo nuotraukas pasirenkant joms tinkamesnius atspalvius, jų šviesumą bei sodrumą. Tačiau reikia nepamiršti, jog naudojant bet kokį nuotraukos redagavimo slankiklį labai greitai galima “perspausti” nuotrauką ir tokiu būdu ją sugadinti. Redaguojant spalvas tai ypatingai pavojinga, todėl rekomenduojame nerizikuoti ir nesirinkti kraštutinių reikšmių....
Ryškiausi objektyvo parametrai

Ryškiausi objektyvo parametrai

 Viena iš techniškai tvarkingos nuotraukos bruožų yra – ryškumas, aštrumas, detalumas.  Šiam tikslui pasiekti reikia pasirinkti tinkamus ekspozicijos nustatymus. Vienas iš jų yra F skaičius, kuris nurodo kaip plačiai yra atsiverus diafragma. Norint gauti maksimaliai aštrias, ryškias ir detalias nuotraukas nerekomenduojame naudoti diafragmos ekstremumų (t. y. Plačiausiai arba siauriausiai atvertos diafragmos). Kodėl? Dėl to, nes prie uždarų diafragmų įvykstą šviesos bangų difrakcija…   Kiekvieno objektyvo aštrumas yra skirtingas dėl jų lęšių struktūros (fotoaparatas ir jo matricos dydis aštrumui taip pat turi šiokią tokią įtaką). Dažniausiai (ne visada, yra išimčių) objektyvas aštriausias yra + 2 padalos nuo maksimaliai atvertos diafragmos. T. y. Jeigu objektyvo diafragma plačiausiai gali atsiverti iki F/1.4, tai objektyvas aštriausias bus ties F/2.8, jeigu plačiausia objektyvo diafragma yra F/4, tai tikėtina, jog jis aštriausias bus ties F/8. TAČIAU taip yra tik dažnu atveju ir kiekvienas objektyvas yra unikalus ir gali turėti savo unikalų ryškiausią tašką (angl. Lens sweet spot). Taip pat visi nuotraukoje esantys taškai gali būti ne vienodai detalūs. Centre esantys objektai yra detaliausi, šonuose – labiau išsilieję. Keičiant diafragmą centre esantys objektai gali prarast aštrumą, šone esantys objektai gali pradėti aštrėti, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno objektyvo individualiai.  Nepamirškite, jog keliant F skaičių kadras tamsėja, šviesą atpirkti galima keliais būdais:  Jei fotografuojamas objektas nejuda ir fotoaparatas stabiliai pastatytas – didiname išlaikymą;  Jei objektas juda ir yra galimybė naudoti papildomą apšvietimą – naudojame blykstes;  Jei objektas juda, nėra galimybės naudoti papildomą apšvietimą – keliame ISO;...
HDR (angl. High Dynamic Range)

HDR (angl. High Dynamic Range)

✔️ HDR (angl. High Dynamic Range) – fotografavimo technika, jungiant kelis skirtingų ekspozicijų kadrus į vieną. Dinaminis diapazonas paprastai kalbant yra skirtumas tarp šviesiausių ir tamsiausių jūsų kadro vietų. Kai kuriomis situacijomis fotografuojant kontrastas tarp šviesiausių ir tamsiausių vietų kadre yra toks didelis, jog šešėliams tinkama ekspozicija – peršviečia šviesias kadro vietas ir atvirkščiai. Taigi HDR naudojamas tuo atveju, kai jūsų fotoaparatas negali tvarkingai nufotografuoti nuotraukos vienoje ekspozicijoje. ⚙️ Vietoje vienos nuotraukos, HDR naudoja tris nuotraukas nufotografuotas skirtingomis ekspozicijomis: tamsesnė, normali ir šviesesnė. Vėliau šios nuotraukos yra automatiškai sujungiamos į vieną. (fotoaparate sujungta nuotrauka bus saugoma .jpg formatu, net jei ir fotografuojama raw)   ❗️Naudojant HDR fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti tik nejudančius objektus. 🤔 Deja, ne visuose fotoaparatuose galima rasti šią funkciją. Tačiau tai galima padaryti “rankiniu” būdu, kuris reikalaus daugiau laiko, tačiau gali suteikti žymiai geresnių rezultatų. Jums tereikia pasistatyti fotoaparatą ant trikojo (jog jungiant nuotraukos būtų toje pačioje pozicijoje) ir nufotografuoti tris (ar net daugiau!) nuotraukų: ▪️Naudojant skirtingas ekspozicijas keičiant ekspozicijos išlaikymą. ▪️Naudojant “bracketing”   Vėliau šias nuotraukas sujunkite nuotraukų redagavimo programomis: ▪️Adobe Lightroom ➡️ pažymėti norimas nuotraukas ➡️ spausti dešinį pelės klavišą ➡️ Photo merge ➡️ HDR ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus ▪️Adobe Photoshop ➡️ File ➡️ Automate ➡️ Merge to HDR pro ➡️ Browse ➡️ pasirinkti norimas nuotraukas ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus   🖼 Fotografavimas keliomis ekspozicijomis ypatingai praverčia fotografuojant peizažus ar architektūrą, svarbu nepamiršti, jog norint gauti “vykusias” nuotraukas naudojant HDR metodą fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti galima tik nejudančius objektus.   ©️ Už nuostabias nuotraukas iš pajūrio dėkojame mūsų lektoriui Artiom Ištuganov 📸  ...
Atminties kortelė

Atminties kortelė

 Tikriausiai brangiausia dalis fotografui jo fotoaparate yra kortelė su nuotraukomis, o didžiausias košmaras – jos neveikimas.  Kaip prižiūrėti kortelę, jog nenutiktų blogiausia? Kiekviena kortelė gali nusidėvėti ir nustoti veikti, todėl korteles būtina prižiūrėti ir keisti kai baigiasi jų “galiojimo laikas” (pastarasis priklauso nuo kortelės naudojimo dažnumo, gamintojo ir patvarumo). Taip pat ištrynus iš kortelės duomenis – lieka nematomų šiušlyčių, kurie gali sujaukti sklandų kortelės darbą, todėl patartina korteles formatuoti (formatuojant nuotraukos ir visa visa informacija išsitrina, todėl įsitikinkite, jog nuotraukos saugiai perkeltos į jūsų talpyklą).  Formatuoti kortelę galite fotoaparate susiradę meniu skiltį “format card” arba kompiuteryje, paspaudus dešinį pelės klavišą ir radę punktą “formatuoti”.  Kaip išsirinkti kortelę? Visų pirma kortelę reikėtų rinktis pagal tai kokią priima Jūsų kamera. Dažniausiai naudojamos SD (Secure Digital) kortelės, kurios gali būti: SDSC, SDHC, SDXC, SDUC (priklausomai nuo talpos). Kiti galimi kortelių formatai, kurios dedasi ne į visus fotoaparatus, tačiau dažnu atveju yra greitesnės bei patvaresnės: CompactFlash (CF, CFast), CFexpress, XQD  Kortelės greitis nurodo kaip greitai kortelė sąveikauja su įrenginiu (fotoaparatu, kompiuteriu). Kartais ant kortelės yra nurodyti du greičiai, prie kurių yra raidės: R (reading) ir W (writing). R – skaitymo greitis, nurodo kokiu greičiu iš kortelės yra nuskaitoma informacija, W – rašymo greitis, nurodo kokiu greičiu į kortelę yra įrašinėjama informacija, pvz.: fotografuojant (šis greitis priklauso taip pat nuo jūsų fotoaparato. Jeigu fotoaparatas greitas ir kortelė lėta, pastaroji nespės įrašinėti)....
Automobilių šviesų fotografavimas tamsoje

Automobilių šviesų fotografavimas tamsoje

 Fotografuojant automobilių šviesas tamsoje galima gauti nuostabių rezultatų, kurie gali būti ne tik pagrindinis kadro objektas, bet ir kadro akcentas papildantis portretus ar peizažus. Ką reikia žinoti norint gauti tokią nuotrauką:  Reikia naudoti ilgą išlaikymą – 1-15 sekundžių. Tai priklauso nuo to kokiu greičiu, atstumu nuo fotoaparato važiuoja automobilis bei kokio ilgio “juosteles” norite gauti nuotraukoje.  Kadangi naudojamas ilgas išlaikymas fotoaparatą statykite ant trikojo. Jei trikojo neturite – būkite išradingi! (svarbiausia, jog fotoaparatas nė kiek nesujudėtų fotografuojant, fotografavimas iš rankos – netinka)  Nors ir radote fotoaparatui stabilią vietą, jūs vistiek galite jį sujudint spaudžiant fotografavimo mygtuką. Todėl rekomenduojama naudoti nuotolinį pultelį arba užstatyti laikmatį bent kelioms sekundėms (paspaudžiat, patraukiat ranką, virpesys nurimsta ir fotoaparatas fotografuoja)  Kadangi naudojamas ilgas išlaikymas saulė turi būti nusileidus. Net ir naudojant mažiausią iso (100) ir siaurai atvertą diafragmą (F16, siauresnės naudoti nepatariame, nes kadras nebus aštrus dėl lęšių difrakcijos), kai dangus apsiniaukęs tvarkingai ekspozicijai gauti reikės naudoti bent 1/30 sekundės, kas yra kiek per mažai norint gauti tokias nuotraukas. ARBA galima naudoti tamsinančius filtrus objektyvui.  Automobilis turi judėti, stovinčio automobilio šviesos ir liks viename taške, judačio – sukurs liniją.  Nuotraukos autorius, mūsų naktinės fotografijos workshop’o lektorius Paulius Makro Kosmosas...
Stacking – nuotraukų sujungimas

Stacking – nuotraukų sujungimas

“Stacking” – nuotraukų sujungimas jas redaguojant. Ši technika naudojama tuo atveju, kai norima, jog visas fotografuojamas objektas būtų ryškumo zonoje. Pavyzdžiui makro fotografijoje kuomet objektai yra itin maži ir ryškumo zonos nepakanka. Paprastai kalbant nufotografuojama nuotraukų serija (nekeičiant ekspozicijos nustatymų, objekto ir fotoaparato padėties) keičiant fokusavimo atstumą. Vėliau naudojantis spec. nuotraukų redagavimo programomis: Visos nuotraukos sulygiuojamos. Visos nuotraukos sujungiamos paliekant ryškiausias jose esančias...
Produktų fotografavimas

Produktų fotografavimas

 Fotografuojant produktus esminė klaida – plačiai atverta diafragma (mažas F skaičius). Kodėl? Paprastai kalbant – visas produktas nuotraukoje nėra ryškus (tik dalis jo). Kalbant sudėtingiau kuo diafragma atverta plačiau tuo ryškumo zona siauresnė. Norint, jog produktas būtų ryškus būtina priverti diafragmą (naudoti didelį F skaičių), tokiu atveju ryškumo zona ilgėja ir didesnė produkto dalis yra ryški ir gerai matoma.  Kai kuriais atvejais net ir siaura diafragma gali neišgelbėti situacijos, todėl yra naudojami specialūs objektyvai “tilt shift”, kurių pagalba galima pasukti ryškumo zoną (įprastu atveju ryškumo zona yra statmena fotoaparatui). <<plačiau apie „tilt shift“ objektyvus kituose įrašuose>>  O kartais net ir specialūs objektyvai gali neišgelbėti situacijos, todėl idealiam rezultatui išgauti galima naudoti “stacking’ą”. Tai fotografavimo technika, kuomet fotografas padaro daug produkto nuotraukų (visiškai nekeisdamas fotografavimo kampo ar nustatymų), sufokusavęs skirtingose produkto vietose, vėliau jas sujungia apdorojant nuotraukas kompiuterinėmis programomis. <<plačiau apie „stacking“ kituose įrašuose>>  Per siaurai atverta diafragma (per didelis F skaičius) gali sukelti lęšių difrakciją, ko pasėkoje vaizdas šiek tiek “liejasi”, todėl fotografuojant objektus rekomenduojama priverti diafragmą maždaug iki...
Apšvietimas fotografuojant

Apšvietimas fotografuojant

 Šviesa – pagrindinis fotografijos veikėjas, tačiau svarbu ne tik šviesos kiekis kadre, bet ir jos kryptis. Tai turi ypatingai didelę reikšmę meninėje fotografijoje, nes pasirinkto apšvietimo pagalba sukuriama norima nuotaika kadre, pabrėžiamos svarbios detalės ar sukuriamia tekstūra. Komercinėje fotografijoje šviesos pagalba galima vizualiai „koreguoti“ veido ar kūno formas.  Verta nepamiršti, jog egzistuoja šviesos ir modelio (objekto) santykis, todėl viena apšvietimo schema ne visada suteiks norimus rezultatus – šviesą reikia derinti prie fotografuojamo modelio (ar objekto), aplinkos bei emocijų.  Kaip galima keisti apšvietimą:  Keisti jos kryptį (duodant nurodymus modeliui arba judinant šviesos šaltinį);  Keisti atsumą tarp šviesos šaltinio ir fotografuojamo objekto;  Uždėti spalvotus filtrus ant šviesos šaltinio;  Norint suminkštinti šviesą – naudoti sklaidytuvą, norint sukietinti – korius;  Sukurti šešėlį pastatant kitus objektus prieš šviesos šaltinį;  ...
Išsiliejimas fotografijoje (blur)

Išsiliejimas fotografijoje (blur)

✔️Susiliejusios vietos kadre gaunamas tose vietose, kuriose objektai nėra sufokusuoti. Portreto fotografijoje dažnai siekiama sukurti išsiliejusį foną. Kaip jį gauti ir nuo ko jis priklauso:  Diafragma – kuo mažesnis skaičius tuo didesnis fono išliejimas. Prie labai siaurai atvertos diafragmos (F skaičius didelis) bokeh efektas bus labai minimaliai matomas arba jo išvis nebus. Židinio nuotolis – kuo objektyvo židinio nuotolis yra didesnis (daugiau mm) tuo bokeh atrodys stipresnis. Atstumas tarp fotografo ir objekto – kuo trumpesnis tuo fonas bus labiau išsiliejęs.  Atstumas tarp objektos ir fono – kuo ilgesnis tuo fonas bus labiau išsiliejęs.  ...