by admin | Bal 13, 2015 | Patarimai
Šiandien fotoaparatai gali daug, automatikos galimybės praktiškai pralenkia žmogaus galimybes, vienu mygtuko paspaudimu galima fotografuoti ir dėl nieko nesijaudinti. Fotoaparatai turi N fokusavimo taškų, tiek fotoaparatas turi fokusavimo varikliuką (beje skirtingų rūšių), tiek ir objektyvas. Veidų atpažinimo funkcijos ir t.t. – KOSMOSAS… Bet štai Pylypas iš Kanapių vis vien pastebi, kad turint šitiek daug galimybių dažnai jo fotografijos neišeina pakankamai ryškios, arba ne tokios kokių jis nori. Kodėl, juk fotoaparatas turi 60 fokusavimo taškų, o objektyvas greitąjį tylųjį fokusavimo varikliuką, viskas kainavo X$$$ pinigų… Žinoma norint ryškių ir tinkamai sufokusuotų nuotraukų reikia atsižvelgti ir į kitus nustatymus, pvz išlaikymą, bei diafragmos nustatymus. Bet apie tai vėliau. Norint efektyviai fokusuoti vaizdą viena iš būtiniausių sąlygų – apšvietimas, kuo tamsesnė aplinka – tuo dažniau fotoaparato fokusavimo sistema “pjaus grybą”. Judantys objektai taip pat nėra išimtis, juos fokusuoti sudėtinga, nes jie nuolat keičia atstumą iki jūsų. Nuo šių priežasčių nepabėgsime ir jas spręsti galime tik keliais būdais – apšviesti aplinką, ir nuspėti kur link judės objektas. Todėl ir pradėsiu būtent nuo šio fokusavimo metodo –Zonos fokusavimas, trumpai tariant, tai rankinio fokusavimo metodas taikytas nuo pat senų laikų – ypač patogus auto/moto sporto fotografavime, kuomet žinoma trajektorija, kuria judės objektas. Fotografas pasistato fotoaparatą ant trikojo tinkamoje vietoje, sufokusuoja trasoje esančia vietą pro kurią važiuoja automobiliai (kurioje vyksta kažkoks veiksmas) ir viskas – nebejudina fokusavimo žiedo, laukia veiksmo, fotografuoja. Visas veiksmas kuris vyksta toje zonoje bus aštrus. Čia svarbu žinoti kaip galima keisti zonos dydį – tai didinant diafragmos reikšmes. Kuo mažesnė skylė, pro kurią patenka šviesa (diafragma) – tuo didesnė (ar platesnė) ryškumo zona. taigi, tarkime fotografuojate prie 3,5f ir matote, kad ryškumo zonos...
by admin | Kov 30, 2015 | Patarimai
Sveiki, šiame įraše truputį aptarsiu fotografavimą prasto apšvietimo sąlygomis. Fotoaparatas – tai prietaisas, kuris gaudo šviesą ir ją paverčia paveikslėliais, tačiau ką daryti kai šviesos nėra? Logiška – kai šviesos nėra, fotoaparatas neveikia. Ką daryti jeigu šviesos nėra, bet reikia fotografuoti? Galimi du atsakymo variantai – NEFOTOGRAFUOTI, arba apšviesti vietą kurią fotografuojate. Štai ir viskas, visi patarimai kurių jums reikia, norint fotografuoti prasto apšvietimo sąlygomis :)). O dabar šiek tiek apie mažus dalykus, mažus, todėl, kad tai neišgelbės jūsų nuo prastos kokybės nuotraukų, didelio triukšmų kiekio nuotraukose ir kitų problemų, kurios atsiranda fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis. Kaip žinote, fotoaparato “veikimas” grubiai tariant apsiriboja 3 kintamais dydžiais –Išlaikymas, diafragma, ISO. Sudėkite šiuos 3 dydžius į vieną dėžutę ir turėsite fotoaparatą. Išlaikymas nurodo laiką, per kurį į jūsų dėžutę patenka šviesa. Diafragma nurodo skylės dydį, per kurią ta šviesa patenka, ISO nurodo “popieriaus” ant kurio bus atspausdintas vaizdas, jautrumą šviesai. Kuo didesnis išlaikymas, tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą – taigi fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis, reikia didinti išlaikymą. Tačiau yra kita problema, padidinus išlaikymą, nuotraukoje susilieja judantys objektai :/. Realiausiais šios problemos sprendimo būdas – fotografuojant ilgu išlaikymu, judėti kartu su fotografuojamu objektu jo judėjimo kryptimi. Taip fotografuodami tikrai pajausit ką reiškia fotografo darbas.. Panašiu metodu fotografuojama naktiniuose klubuose, naudojamas šiek tiek ilgesnis išlaikymas, fotografuojant tiesiog judama kartu su fotografuojamu objektu, tokiu būdu nuotraukoje fotografuojamas asmuo yra gana gerai sufokusuotas, o fone esantys objektai ar ryškios šviesos atrodo susiliejusios. Diafragma – skylė per kurią patenka šviesa, kuo didesnė tuo geriau 🙂 diafragma žymima F raide ir skaičiuku prie jo. Kuo skaičiukas mažesnis, tuo plačiau praverta diafragma ir tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą. Lyg...
by admin | Kov 30, 2015 | Naujienos
Dalinamės fotofestivalio SNAP akimirkomis, kurias pavyko užfiksuoti fotokursai.lt komandai ! Video įrašą rasite čia: http://youtu.be/Lb8w9YO9BpI
by admin | Kov 27, 2015 | Patarimai
Graži fotografija – dažno fotografo siekiamybė. Dėl to perkami fotoaparatai, jų priedai, dėl to praleidžiama daug laiko koreguojant fotografijas. kadangi pats orientuojuosi į peizažų fotografiją, tai šiame straipsnelyje aptarsiu pagrindinius peizažo fotografijos principus, apie kompoziciją kol kas nerašysiu, rašysiu tik apie 2 pagrindinius peizažo fotografijai svarbius kriterijus. Tai HDR fotografija ir fotografavimui skirti filtrai, kokia jų sąsaja tarpusavyje ir kam skirti fotografijos filtrai. Iš dalies tai du skirtingi dalykai, HDR, arba didelis dinaminis diapazonas (išvertus iš anglų kalbos, high dynamic range), sąvoka nusakanti nuotraukos detalumą. Na kad būtų galima įsivaizduoti štai pavyzdys. Dažniausiai taip nutinka, kai fotografuojama kontrastingo apšvietimo sąlygomis – šviečiant ryškiai saulei, vidurdienį, fotografuojant miške pro medžius krentančią šviesą ir panašiai, trumpai tariant, kai viename kadre siekiama išgauti ir labai tamsius plotus ir labai šviesius plotus. Skirtingi fotoaparatai, skirtingai reguoja į tokį kontrastą – jie turi skirtingą dinaminį depazoną, brangesni fotoaparatai tokiose sąlygose tvarkosi geriau – pigesni prasčiau. Bet juk galima koreguoti photoshope, ar naudojant kitą koregavimo programą? – Taip, tačiau ne visuomet pavyksta iš tų plotų išgauti pakankamai informacijos. Visiškai baltas plotas, arba visiškai juodas plotas nuotraukoje, trumpai tariant yra plotas, kuris neturi jokios informacijos – nesvarbu kiek jūs tamsinsite pateiktoje nuotraukoje esančią “baltą dėmę” esančią viršutiniame dešiniame kampe, ji vis vien bus balta dėmė, tik šiek tiek keisis jos atspalvis, mes ten nematysi, nei dangaus, nei medžių viršūnių, nes paprasčiausiai per didelis patekusios į sensorių šviesos kiekis, tas detales iš to ploto užgožė. Mums reikia kontrastingų vietų, kurios galėtų fotografijoje išskirti formas, ar spalvas, pagal kurias mūsų akis ir smegenys suvoks, jog ten yra kažkoks objektas – pvz medžio šaka, ar debesis. Jeigu kontrastai labai ryškūs – detalių...
by admin | Kov 18, 2015 | Patarimai
Turite veidrodinį, ar sisteminį fotoaparatą, jums patinka eksperimentuoti ir mokytis fotografavimo subtilybių? Jūsų nebetenkina turimas “kit” objektyvas, tačiau jūsų biudžetas ribotas ir jūs vis neapsisprendžiate į kurią “pusę” norėtumėte investuoti? Yra puikus sprendimas kaip tik jums – seni rankinio fokusavimo objektyvai. Pagrindiniai šiuo metu “ant bangos” esantys objektyvai yra seni Helios objektyvai, randami ant Zenit juostinių fotoaparatų. Šie objektyvai mūsų rinkoje karaliauja – kaip ir seniau karaliavo Zenit fotoaparatai. Standartiškai, Zenit fotoaparatai turėdavo Helios 44m objektyvą. Tai yra 58mm 2f objektyvas – uždėjus jį ant vidutinės klasės veidrodinio ar sisteminio fotoaparato gauname gana šviesų portretinį objektyvą. Šiuo metu Helios 44 objektyvų kainos svyruoja nuo maždaug 20 iki 50eu – pigiau grybo!. Norint šį objektyvą uždėti ant jūsų fotoaparato, jums prireiks M42 skersmens perėjimo žiedo, jis kainuoja dar 10 – 20eu. Taigi, kuo tas Helios toks išskirtinis, visų pirma jis yra šviesus ir su juo išeina gana puikūs portretai. Taip pat šis objektyvas aštrus kadro centre, na ir žinoma, jo išskirtinis bruožas – nuotraukos kraštuose esantys šviesos šaltiniai yra suliejami ir kartu “susukami” aplink kadro centrą. ^ioje nuotraukoje galima matyti, kad nuotraukos šonuose esančios snaigės suliejamos į elipsės formą turinčius apskritimus, kurie sukasi aplink nuotraukos centrą. Tai vienas iš keletos objektyvų, kurie sukuria tokį efektą. Be Helios yra ir dauguma kitų, tačiau Lietuvoje jie mažiau aptinkami, Takumar, Pentax, Carl zeiss ir kiti. Kodėl verta investuoti į rankinio fokusavimo objektyvus? Visų pirma, dėl kainos ir kokybės santykio. Už 20-50eu sumą, galima nupirkti aštrų, šviesų ir savo charakteristikom išskirtiną objektyvą, kuris šviesiam canon 50mm 1,8f nusileis pagrinde tik tuo, kad neturi automatinio fokusavimo. Antra – senus rankinio fokusavimo objektyvus galima pritaikyti macro...
by admin | Kov 12, 2015 | Naujienos
Šią savaitę norim pasidalinti video medžiaga iš fotokursai.lt kviestinio lektoriaus Pauliaus Zaborskio studijinės fotografijos seminaro Kaune. Vilniuje studijinės fotografijos seminaras vyks kovo 19d. 18:00. Vietų dar yra, tad galite registruotis 🙂 Video medžiagą pamatyti galite...
by admin | Kov 2, 2015 | Patarimai
Daugelis pradedančiųjų fotografų susiduria su iš pažiūros, paprasta, tačiau nesunkiai išsprendžiama problema – nuotraukose atsirandančiais šviesos blyksniais, dar vadinamais saulės zuikučiais. Šie išdykėliškai nuotraukose atsirandantys šviesos efektai yra ne kas kita, o paprasčiausi šviesos atspindžiai, susidarantys šviesai pereinant per fotoaparato objektyvo dalis, taip nukeliaudami į fotoaparato vaizdą fiksuojantį jutiklį. Dažnai nuotraukos dėl šios priežasties tampa nepatrauklios, o atsirandantys šviesūs plėmai neretai gadina ir norimo nufotografuoti objekto vaizdą. Tai nutinka fotografuojant patalpoje, naudojant blykstę, fotografuojant prieš šviesos šaltinį, saulę, žibintus, automobilio šviesas ir tt.Kaip tokių šviesių dėmių nuotraukose išvengti? Ar yra kokių techninių priemonių nuotraukų kokybę pagerinti? Be jokios abejonės – yra. Vienas iš būdų – nuotraukų redagavimo programos. Tačiau tai pakankamai daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Norint kokybiškai redaguoti nuotraukas, reikia turėti ir šiokių tokių įgūdžių naudotis turima programa. Viena populiariausių programų – „Adobe Photoshop“, kuri kainuoja nemažus pinigus (ją labiau mėgsta profesionalūs fotografai, dizaineriai). Nemokamos programos dažniausiai neturi nuotraukų redagavimo funkcijų, jomis negalima retušuoti norimos nuotraukos dalies, o jei ir yra tokia funkcija, dažnai ji turi labai ribotas galimybes. O jeigu norite tai atlikti ypač greitai, nuotrauka gali netekti ir savito žavesio, nes kiekviena programa palieka nuotraukoje savo pėdsaką, kuris gali būti matomas nuotrauką padidinus.Paprastas sprendimo būdas. Nesigilinant į nuotraukų redagavimo galimybes šią problemą galima išspręsti kitu būdu, naudojant vadinamąsias blendas arba dangtelius fotoaparato objektyvui. Yra pakankamai didelis asortimentas Canon, Nikon, Pentax, Sigma, Tokina, Tamron ir kitiems objektyvams. Kai kurių mėgėjams skirtų fotoaparatų komplekte tokie dangteliai yra. Tačiau jie komplekte – retenybė. Netgi ne visi atskirai įsigyjami objektyvai komplekte turi tokius dangtelius – blendas. Tokius dangtelius galima įsigyti daugelyje fototechnikos salonų. Ir kainuoja jie palyginti nedaug – nuo 20 iki 1500 (profesionaliems objektyvams) litų (originalios objektyvų gamintojų blendos yra brangesnės, antrinių gamintojų – pigesnės). Taip vadinama blenda –...
by admin | Kov 2, 2015 | Patarimai
Šią savaitę Gytis video pamokoje pasakoja apie tai, kaip naudojant ilgą išlaikymą fotografuoti automobilių žibintų šviesas. Pažiūrėkite video pamoką ir pasidalinkite nuomone, ar pamoka buvo naudinga ir įdomi. Video pamoka paslėpta čia : http://youtu.be/_8Lkqc3ng6E P.S. nepamirškite užsiprenumeruoti mūsų Youtube kanalo...
by admin | Vas 24, 2015 | Patarimai
Ryškumo gylis yra vienas svarbiausių momentų, kuriuos reikia perprasti pradedant fotografuoti. Svarbiausia yra suvokti, kad ryškumo gylis priklauso nuo daugelio veiksnių, ne tik nuo diafragmos. Kas yra ryškumo gylis? Ryškumo gylis (DOF – Depth of field) – tai atstumas tarp arčiausio ir tolimiausio nuotraukoje fokusuojamo objekto. Ryškumo gylis priklauso nuo diafragmos, židinio nuotolio, sensoriaus dydžio ir atstumo nuo Jūsų iki fokusuojamo objekto bei nuo objekto iki antraeilio plano-fono. Diafragma arba F/stop Pirmas dalykas, kurį reikia išsiaiškinti, tai diafragmos (aperture) reikšmė. Kas yra diafragma? Pirmiausiai pasižiūrėkite į savo turimą objektyvą, ant jo pamatysite F/stop žymimas reikšmes., pvz.: f/3.5 – 5.6. Pagrindinė objektyvų funkcija yra “surinkti šviesą” ir “pristatyti” ją į fotoaparato sensorių. Objektyvo diafragma yra jo “atsidarymo” diametras. Taigi, f/3.5 – 5.6 matome didžiausią (F/3.5) ir mažiausią (F/5.6) diaframos reikšmes. Ryškumo gylis priklauso nuo diafragmos “atsivėrimo” dydžio. Kuo didesnis diafragmos atsidarymo diametras – tuo bus išgaunamas mažesnio ryškumo gylio efektas (gauname gražiai “išlietą” foną fotografuojamam objektui). Tiksliau, kuo pirmas skaičiukas mažesnis – tuo geriau, F/2.8-5.5 bus geriau už F/3.5-5.5. Židinio nuotolis Kitas svarbus momentas, kuris turi įtakos ryškumo gyliui – židinio nuotolis (focal length). Tie, kurie turite objektyvą su zoom’u (artinimo funkcija) ir fiks’ą (fiksuoto židinio) galite išbandyti patys. Pagrindinė mintis yra ta, kad kuo židinio nuotolis didesnis, tuo mažesnis ryškumo gylis bus išgaunamas nuotraukose. Ir atvirkščiai. Pvz.: Jei Jūs nufotografuosite pasirinktą objektą su 50mm objektyvu, f/2.8 ir tą patį pakartosite su 200mm objektyvu, f/2.8 – skirtumas bus dramatiškas. Sensoriaus dydis Pamąstykime apie skaitmeninius fotoaparatus. Ar pajutote, kad fotografuojant su kompaktiniais fotoaparatais dažniausiai išplauti fono nepavyksta? Tai lemia sensoriaus dydis (sensor size) – skaitmeninių kompaktinių fotoaparatų sensorius tam yra per mažas. Kuo didesnis fotoaparato sensorius,...
by admin | Vas 6, 2015 | Patarimai
Praėjusią savaitę išbandėm naują „žaisliuką“, tad nuspredėm vietoj video pamokos šią savaitę su Jumis pasidalinti jo (Canon 28-300mm f/3.5-5.6L IS USM) apžvalga ! Video žiūrim...
