Macro fotografija tikriausiai naujokams mažiausiai suprantama fotografijos rūšis. Kai kalbama apie macro fotografiją, dažniausiai turima galvoje kažkas tokio,https://500px.com/photo/32660239/common-tiger-by-nimit-nigam Bet čia Close up nuotrauką, kurią galima padaryti ir turint 18- 55mm “kitinį” objektyvą. Na galbūt jūs vis gi daugiau domėjotės macro ir macro fotografija jums asocijuojasi su tokio tipo fotografija – https://500px.com/photo/36966758/robberfly-by-regayip-~~ , taip, čia jau vienas iš geresnių macro kadrų. Tačiau jūs labai klystate, jeigu galvojate, kad tas brangus macro objektyvas leis jums fotografuoti tokias nuotraukas. kaip tik dėl to nusprendžiau plačiau parašyti apie macro fotografiją. Visų pirma, parašysiu apie 3 didžiausius macro fotografijos iššūkius.
- Ryškumo zona – Na štai turime šviesų macro objektyvą, kurio maksimali diafragmos reikšmė yra 2f – atrodytų jog tai puiku, nes objektyvas labai šviesus, o ir bokeh bus puikus. Tačiau viskas kiek kitaip, kuo labiau atverta diafragma – tuo siauresnė ryškumo zona, kaip tai atrodo praktikoje? Štai uodas prie 2f, ryškus vos pusė uodo, taigi ryškumo zona nesiekia nei 0,5cm
- Sekantis iššūkis – šviesa. Norint jog ryškumo zona būtų kuo platesnė, reikia didinti diafragmos reikšmes, o tai reiškia, kad jums reikės papildomos šviesos, kiek? – vidutinę debesuotą dieną, norint fotografuoti macro prie f2,8 jums reikės tokių nustatymų kaip, 1/125 išlaikymas, f2,8, iso800 – prie tokių nustatymų jūs gausite šiek tiek tamsokas nuotraukas, kurias dar reikės pakoreguoti koregavimo programomis, taigi kiek šviesos reikia nustačius diafragmą ties f10 ar daugiau? – daug šviesos, papildomos blykstės, bei reflektoriai yra macro fotografų draugai…
- Objektų judėjimas – nėra tokių vabalų kurie pozuoja valandų valandas ir nejuda.. Kiekvienas macro fotografas turi savo techniką, kuri dažnai yra skirtinga ir atskiroms objektų rūšims. Vienus spigina šviesa, kitus trumpam užšaldo azotu ar kitu šaltu skysčiu, ar dujom, todėl yra nemažai nuotraukų kur vabalai aplipę rasos lašeliais – tai nekas kita kaip kondensatas, retas fotografas keliasi 3 nakties ir eina ieškoti boružių po laukus – taip daro kai kurie, bet retai.. Dažnai fotografuojami negyvi vabalai ir t.t.
Taigi kaip matote, viskas kiek komplikuočiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, mano nuomone, macro fotografija yra viena iš sunkiausių fotografijos rūšių, nes norint atlikti viską tinkamai, reikia įdėti labai daug darbo, o ir turima technika ne visada garantuos gerus rezultatus, tiesa sakant technika macro fotografijoje nėra tokia svarbi, kaip kitose fotografijos žanruose, kaip tik apie tai ir tęsiu šį įrašą. Taigi jūs užsimanėt fotografuot macro, bet macro objektyvai labai brangūs ir jūs nežinot ar jums reikia objektyvo ar ne.. Atsakymas būtų – ne. Fotografuoti macro galima keliais būdais ir visais jais rezultatai bus tokie pat, arba labai panašūs. Štai keli būdai:
- Pirkti macro objektyvą.
- Naudoti turimą objektyvą, nusipirkus “reverse ring”, labai paprastas daiktas – jis užsukumas ant objektyvo filtro srėgio ir jo pagalba, objektyvą galima prie fotoaparato prisukti iš kitos pusės – tai sukuria macro efektą.
- Naudoti “macro extension tubes”, arba kitaip vadinamus macro žiedus – jie įsisuka tarp fotoaparato ir objektyvo, padidinus tarpą tarp fotoaparato ir objektyvo taip pat sukuriamas macro vaizdas.
- Naudoti dumples skirtas macro fotografijai, jas efektyviai naudoti taip pat reikės ir macro bėgelių – šis “setupas” tinkamiausias studijai, jis taip pat suteikia daugiausiai galimybių, nes jo dėga galima keisti atstumą iki objekto ir tokiu būdu fotografuoti kelis kadrus su skirtingomis sufokusuotomis vietomis, bet apie tai vėliau.
- Tiesiog turint du objektyvus, vieną iš jų laikyti apvertus priešais fotoaparatą ir fotografuoti pro jį. Bus matomas vejetavimas, bus matoma “saulės zuikių” (flare), bet taip pat bus matomas ir šioks toks macro vaizdas.
Visi šie būdai jums leis daryti praktiškai identiškas macro fotografijas. Yra pora techninių niuansų. Antras ir trečias ir ketvirtas būdai geriausiai veikia naudojant mechaninius objektyvus, kadangi galima diafragmos reikšmes, o taip pat ir fokusavimą keisti rankomis, apvertus objektyvą, ar naudojant pigius macro žiedus, objektyvas su fotoaparatu nebus susietas elektroniškai, todėl modernių objektyvų naudojimas, kurie neturi išorinių diafragmos žiedų bus, labai ribotas. Kokių fotografijų galima tikėtis vienu ar kitu būdu? Tikrai įvairių, macro žiedai leidžia skirtingai didinti vaizdą – kuo daugiau žiedų sudėsite, tuo didesnis artinimas, paprastai komplekte būna 3 žiedai, kurios galima naudoti atskirai arba kartu. Štai voras fotografuotas naudojant macro žiedus ir Helios 44 objektyvą. 
Galima matyti ryškumo zoną, voras ne visiškai tilpo į ją, bet rezultatas man patinka. štai dar viena fotografija. Taip pat naudojant macro žiedus. 
Norint padaryti tinkamą macro fotografiją, kurioje visas objektas būtų ryškus, vienas iš paprasčiausių metodų – fotografuoti tinkamo dydžio objektus ir naudoti tinkamus macro žiedus. Dažnai nutinka taip, kad uždedamas per didelis macro žiedas ir objektai priartinami per daug, arba objektas yra didelis ir netelpa į ryškumo zoną. Tai yra vienas iš labiausiai erzinančių dalykų, kitas ne ką mažiau erzinantis dalykas – dienos metu galima efektyviai fotografuoti tik vorus ir kitus objektus, kurie juda nedaug, arba iš vis nejuda… Norint įvairovės, reikia keltis anksti ryte – kuomet visi vabzdžiai miega, arba nešiotis kažką šalto, kas juos galėtų užmigdyti. Taigi dar ne viskas, kaip padaromos toks velniškai gražios ryškios ir aiškios fotografijos, kuriose net ryškumo zonos nematyt – visa nuotrauka ryški… Atsakymas paprastas – “focus stacking”. Trumpai tariant šis metodas yra macro pagrindas. Šios fotografijos su macro žiedais tėra vaikų žaidimai ir pirmas pabandymas macro fotografijoje. Focus stacking lietuviškai reikštų, ryškumo zonų jungimą. Principas gana paprastas – padaroma kelios objekto fotografijos su skirtingomis sufokusuotomis vietomis, tada šios fotografijos apdorojamos photoshope, ar kitoje kitoje programoje ir sukuriama viena ryški nuotrauka. Klausimas kyla, o kaip nufotografuoti 10 ar daugiau vieno objekto nuotraukų su skirtingai sufokusuotom vietom, laikant fotoaparatą rankoje? Esu tikras, kad atsakymą į šį klausimą žino tik Chuckas Norrisas. Būtent tam reikalingi trikojai skirti macro fotografijai, macro dumplės, macro bėgeliai, atskiri stalai skirti macro fotografijai ir t.t. Trumpai tariant, fotografas nefokusuoja vaizdo, vietoje to, jis bėgelių pagalba, stumdo objektyvą nuo fotografuojamo objekto, o tai automatiškai keičia sufokusuotą zoną. Kartais norint užfiksuoti aštrų vaizdą, reikia net ir 50 skirtingų fotografijų su skirtingomis ryškumo zonomis, tuomet jos jungiamos į vieną ir tik tuomet gaunamas galutinis variantas, kurį matome internete. Taigi, ką norėjau visu šituo pasakyti? Pirma, tai brangus macro objektyvas jums suteiks labai panašius rezultatus kaip ir apverstas pigus mechaninis objektyvas. Antras, macro fotografijai neužteks paspausti shutterio mygtuką. Kaip ir minėjau pradžioje, macro fotografija turbūt labiausiai primena sunkų darbą, turi išmanyti procesą, turėti įrangą, žinoti ką fotografuoti kaip ir kur… Viskas yra kur kas sudėtingiau, nei gali pasirodyti žiūrint į tas nuostabias nuotraukas :). p.s. Įdomus pastebėjimas, dauguma “muilinių” gali fotografuoti puikias macro fotografijas su jose integruotu macro rėžimu. Taip yra pagrinde dėl to, kad “muilinės” turi mažą sensorių, o tai reiškia didesnę ryškumo zoną, todėl su “muilinėmis” išeina neblogos macro nuotraukos 🙂
Už straipsnį dėkojam kolegai Linui Vaičiukynui 🙂