Ne paslaptis, jog kuo fotoaparatas geresnis, tuo jam pritaikoma daugiau priedų, ir kuo tų priedų daugiau – natūralu, lengva tarp jų pasimesti. Šįkart pabandysiu su jais supažindinti ir papasakoti, kaip nepasiklysti jų džiunglėse. Sutikite – nesigaudymas priedų įvairovėje yra išties dažna problema. Tiesa, iš esmės bus kalbama apie priedus veidrodiniams fotoaparatams. Skaitmeniniams fotoaparatams nors ir priedų yra, tačiau vartotojas įsigijęs pigų fotoaparatą kažin ar bus suinteresuotas pirkti daugiau už pastarąjį kainuojančius priedus 😀
Atminties kortelė
Be jos fotoaparatas nesugebės atlikti jam paskirtos užduoties, tai yra vienas svarbiausių fotoaparato priedų, svarbus taip stipriai, jog iš esmės atminties kortelė yra neatsiejama fotoaparato dalis. Vienareikšmiškai nerekomenduoju taupyti atminties kortelių sąskaita – kuomet iš jos prarasite duomenis, ar befilmuodami turėsite kas 30 sekundžių daryti pertraukas, kadangi kortelė nespės apdoroti duomenų, ant galvos žilų plaukų prigaminsite kur kas daugiau, nei išleisdami porą šimtų litų kokybiškam produktui.
Akumuliatorius
Tai dar svarbesnis priedas, nei atminties kortelė, skirtumas tas, kad dėl akumuliatoriaus įsigijimo dažniausiai rūpintis nereikia, jis būna kartu su fotoaparatu, ir paprastai negenda, nebent su fotoaparatu elgiatės ypač neatsargiai.
Tačiau vis tik ėmus fotografuoti profesionaliai atsiranda poreikis antram akumuliatoriui, o kokį pirkti ne visuomet aišku – originalų, ar pataupyt ir įsigyt neoriginalų? Atsakymas paprastas – perkant neoriginalų akumuliatorių gauni tai, už ką sumoki. Kaina triskart mažesnė nei originalaus – vilioja, ar ne? Reikia turėti omenyje, jog egzistuoja labai didelė galimybė, kad toks akumuliatorius ir laikys triskart trumpiau (netgi jei skelbiama jo talpa ir bus tokia pat, ar net didesnė, nei originalaus). O ar gerai tai, ar blogai, spręsti jums. Užuot pirkę vieną papildomą originalų akumuliatorių, galite įsigyti du ar net tris neoriginalius, kurie laikys trumpiau. Tame yra pliusas – pasibaigus vienam akumuliatoriui galite krauti kitą, išsikrovus dar vienam – galite krauti dar kitą, ir taip kol akumuliatoriai galutinai pasens. Minusas – minėtas pasenimas, mat neoriginalūs akumuliatoriai paprastai gali būti perkrauti kur kas mažiau kartų, nei originalūs, tad čia vėlgi gaunate tai, už ką mokate. Kitas dalykas – neoriginalus akumuliatorius greičiausiai prasčiau atlaikys šalčius ar kondensatą, o jei jis bus brokuotas, ir per savo broką sugadins jūsų fotoaparatą, garantija nepadės – taisyti fotoaparatą teks už savo pinigus. Pats siūlyčiau akumuliatoriaus sąskaita netaupyti ir perkant papildomą pinigų nepagailėti. Originalus akumuliatorius Jums nekels rūpesčių, būsite visu šimtu procentų tikri, jog gausite veikiantį ir ilgaamžį daiktą. Tą patį galima pasakyti ir apie neoriginalius baterijų kroviklius – tokį įsigiję negalite būti šimtu procentų tikras, jog viskas veiks, ir kad jis nesugadins jūsų akumuliatorių. Tiesa, su neoriginaliais krovikliais problemos kyla rečiau, nei su akumuliatoriais.
Baterijos
Yra fotoaparatų maitinamų baterijomis, ne akumuliatoriais, tad pasistengsiu apžvelgti ir jiems aktualias prekes.
Be abejo protingiausia yra pirkti įkraunamas baterijas – taip išeis pigiau, vienkartines reiktų naudoti tik pavojaus atvejais, kuomet kitos išeities neturite. O kokias kraunamas baterijas reiktų rinktis? Norėdami ilgaamžiškesnio daikto, negailėkite 50 Lt baterijų komplektui – Eneloop arGP produktai tikrai nenuvils, o jei biudžetas dar didesnis, nedvejodami įsigykite naująsias Uniross R6 baterijas pasižyminčias įspūdinga įkrovimų \ iškrovimų statistika. Pirkdami kroviklį neapsikvailinkite – neįsigykite 2 baterijų talpos kroviklio bandydami sutaupyti, kadangi į fotoaparatą paprastai dedamos 4 baterijos – teks krauti per du kartus. O toliau pirkite iš esmės tik pagal grožį, kadangi visi apie 50 Lt kainuojantys krovikliai yra maždaug vienodai kokybiški. Be abejo, susilaikykite nuo pigių kroviklių po 10 Lt iš prekybos centrų – jie tik sugadins kokybiškas jūsų baterijas jas išbalansuodami. Naudingiausia yra pirkti tokius kroviklius, kurie komplektuojami su baterijomis, nes taip sutaupysite. Siūlyčiau rinktis tarp dviejų variantų – Sanyo ir Uniross komplektų. Sanyo yra patikimesnis, Eneloop baterijos žymios savo ilgaamžiškumu, tuo tarpu Uniross komplektuojamas su talpesnėmis baterijomis, o kroviklis greičiau jas pakrauna, tačiau jos atlaikys mažesnį įkrovimų\iškrovimų ciklų skaičių.
Dėklas
Visų pirma, pirkdami dėklą turite nuspręsti ko Jums iš jo reikės. Ar naudosite kelis objektyvus?
Ar reikės vietos blykstei? Ar svarbu, kad dėklas būtų neperšlampamas? Tik atsakę į šiuos klausimus galėsite keliauti į parduotuvę, nes dėklų yra labai daug, ir jie visi skirtingi. Faktas, jog jei jums tiesiog reikia kažkur įsidėti fotoaparatą, tiks ir pats pigiausias (tik prieš pirkdami įsitikinkite, jog Jūsų fotoaparatas į jį tilps), tačiau jei norite rimtesnės apsaugos, daugiau kišenių, ir panašiai, teks pasukti galvą perkant. Perkant dėklą fotoaparatui reiktų labiausiai atkreipti dėmesį į keletą dalykų, tai patogumas, ilgaamžiškumas, ergonomiškumas ir galimybė keisti dėklo struktūrą. Patogumas yra vienas svarbiausių kriterijų, kadangi ilgesnių išvykų metu dėklą reikės nešiotis ilgai, o jei dar jame bus ir keletas objektyvų, kelionės pabaigoje galite nebejausti peties. Parduotuvėje į dėklą įsidėkite viską, ką jame žadate laikyti ir taip patikrinkite ar jis atitinka jūsų poreikius. Reiktų turėti omenyje, jog patogumas yra ganėtinai subjektyvus dalykas – vienas dėklas gali būti vienam žmogui patogus, tačiau visiškai nepatogus kitam, tad šiuo atveju draugų rekomendacijos nėra labai naudingos. Ilgaamžiškumą patikrinti vietoje ganėtinai sudėtinga, čia jau padės kitų žmonių nuomonės paieškojimas. Na, o jei tam neturite galimybės, ar informacijos tiesiog nerandate, būtinai apžiūrėkite visas dėklo siūles, apžiūrėkite, kad dėkle būtų naudojama kuo mažiau plastikinių dalių. Plastikinis karabinas, už kurio kabinasi dėklo diržas, yra tikras blogis, su kurio verčiau nesiterlioti – didelė galimybė, jog ši dalis sulūš pati pirma. Ergonomika taip pat svarbu – fotografuojant norisi, kad fotoaparato išsėmimas iš dėklo pernelyg ilgai neužtruktų ir būtų patogus, norisi, kad visos kišenės būtų lengvai pasiekiamos ir kad atminties kortelės keitimas nesukeltų problemų. Tačiau tai vėlgi dažniausiai subjektyvus kriterijus, nes vis tiek prie visko galima priprasti. Pirkdami gerai apžiūrėkite dėklą ir įsitikinkite, kad jis Jums nekels nepatogumų. Galimybė keisti dėklo struktūrą yra labai patogi, kadangi esant reikalui galite dėklą paruošti įvairioms situacijoms. Vieną dieną galbūt nešitės fotoaparatą su vienu objektyvu ir blykste, o kitąkart blykstės nesinešite, bet imsite du objektyvus – keisdami dėklo struktūrą gebėsite jį pritaikyti pagal situaciją. Jei nežadate naudoti kelių objektyvų ar išorinės blykstės, tuomet rekomenduočiau Lowepro Toploader Zoom 45 AW. Šis dėklas yra tvirtai susiųstas, apsaugantis nuo prastų oro sąlygų, turi visas reikalingas kišenes, o ir kainuoja tikrai nedaug. Labiausiai siūlyčiau žvalgytis į Lowepro, Cullman, Vanguard ar KATA produktus, dauguma jų pasižymi tvirtumu bei labai patogia galimybe keisti dėklo struktūrą, vis tik tai yra firmos pagrinde tik ir užsiimančios fotoaparatų priedų gamyba. Jei saugote savo fotoaparatą ir norite patikimo dėklo, tuomet venkite nežinomų produktų iš Kinijos, kadangi dažniausiai jie, nors ir kainuoja mažiau, tačiau greitai suplyšta, ir, net reklamuodamiesi neperšlampamais, drėgmę praleidžia. Dar vienas patarimas – stenkitės įsigyti pernelyg neišskirtinį savo išvaizda dėklą, tai bus apsauga nuo aštrių žvilgsnių. Mano nuomone būtent dėl to Nation Geographic dėklai turėtų būti protingo pirkėjo neperkami – net ir kvailiausias vagis žino kas yra NG, ir žino, jog pavogus daiktą su NG atributika greičiausiai laukia neblogas uždarbis.
Stovas
Kam apskritai jis reikalingas? Stovas yra neatsiejama profesionalaus fotografo įrangos dalis, jis padės gauti ryškias nuotraukas naudojant ilgesnius
išlaikymus, tik turėdami stovą galėsite užsiimti naktine fotografija, taip pat jis pagelbės darant ilgas fotosesijas vienoje vietoje – nereikės laikyti sunkaus veidrodinio fotoaparato su objektyvu rankose. Taip pat turėdami stovą galėsite be problemų užsiiminėti panoramine ar HDR fotografija. Panaudojimo galimybių stovas turi tikrai daug, negana to, turint tvirtesnį ir sunkesnį, galima ir juo apsiginti O kaip išsirinkti tokį, kad ir kokybė tenkintų, ir kaina?
Stovų būna įvairiausių, nuo paprasčiausių vienakojų iki programuojamų skirtų specialiai panoramų fotografavimui. Prieš jį perkant derėtų žinoti kam daugiausiai stovą naudosite. Jei jo dažnai naudoti nežadate, jei tiesiog norite porą kartų per mėnesį išeiti į lauką padaryti naktinį peizažą, tuomet pakaks ir paprasčiausio varianto, kaip Velbon CX-444, tokiu atveju juk svarbiausia yra trumpam stabiliai pastatyti fotoaparatą. Kokie tokio stovo minusai? Visų pirma tai prastas stabilumas. Stovas yra lengvas, taip pat neturi galimybės svoriui padidinti, dėl to pakaks šiek tiek stipresnio vėjo ir jis bus sujudintas. Kitas minusas – primityvi galva, kuri pasižymi tik elementariomis funkcijomis, joje nėra galimybės fotoaparato nukreipti vertikaliai (na, yra, tačiau matytis stovo kojos), taip pat ir nėra galimybės fotoaparato atsukti tiesiai į dangų. Taigi, stabilumas ir galvos funkcionalumas yra dvi svarbiausios stovo savybės į kurias reiktų atkreipti dėmesį perkant. Reiklesnis vartotojas turėtų atkreipti dėmesį į Manfrotto MK393-H stovą, kuris nors ir būdamas lengvas yra ganėtinai stabilus, taip pat turintis funkcionalesnę galvutę ir yra kokybiškiau, tvirčiau surinktas. Na, o jei stovą žadate naudoti ypač dažnai, jei Jus domina makro ar panoraminė fotografija, tuomet atkreipkite dėmesį į Vanguard Alta 234AP ir PH-22 galvutės komplektą, kuris pasižymi ypatingu funkcionalumu bei pakankamai žema kaina, kaip tokios kokybės produktui. Paminėjau stovo ir galvutės komplektą, turbūt iškilo klausimas, ar būna stovai ir galvutės atskirai? Taip, būna, ir kartais pačiam išsirinkti stovą ir atskirai – jam galvutę, yra protingiau, tačiau tą darant reikia gerai žinoti ko Jūs iš stovo ir galvutės norite. Dažniausiai pats trikojis poreikius tenkina, tačiau trūksta funkcionalumo galvutėje, tuomet perkama pastaroji atskirai – taip pigiau, jei trikojis nekelia problemų. Nepaminėti liko iš pirmo žvilgsnio keisti ir nepritaikomi vienakojai stovai. Kam jie skirti? Iš esmės tai stabilumui padidinti ir rankų apkrovos sumažinimui, jei naudojamas sunkus fotoaparato ir objektyvo derinys. Naudodami vienakojį galite fotografuoti naudodami 1/15 išlaikymą nebijodami susiliejusių kadrų. Vienakojai yra dažnai naudojami sporto fotografų, kadangi jie mobilūs bei lengvi. Šie stovai kainuoja mažiau palyginus su trikojais, tad siūlyčiau nepagailėti ~150 Lt ir įsigyti patikimą produktą, kuris atlaikys daugumą išbandymų, ir dar bus tinkamas gynybai 😀 Galimas variantas –Manfrotto 679B.
Filtrai
Dalis jų yra populiarūs ir dažnai naudojami, kiti, atsiradus skaitmeninei fotografijai, yra savo paskirtį praradę, faktas vienas – jų yra be galo daug. Atkreipsiu dėmesį į keletą populiariausių ir dažniausiai naudojamų filtrų tipų.
Tiesa, pasakau iš anksto – pirkdami filtrą žinokite savo objektyvo pirmojo lęšio skersmenį, nes filtrai ne guminiai ir jų uždėti ant didesnio ar mažesnio objektyvo, nei jie yra pritaikyti, nepavyks.
UV\skylight filtrai pagal paskirtį saugo fotoaparatą nuo ultravioletinių spindulių, tačiau praktinė jų paskirtis yra tik viena – apsaugoti objektyvo lęšį nuo 
subraižymų. Apsauga nuo ultravioletinių spindulių iš esmės yra aktuali tik fotografuojant į juostelę, kadangi pastaroji, dėl įvairių cheminių procesų vykstančių šviesos registravimo ir ryškinimo metu, kartais sukuria vaizdinius artefaktus paveikta ultravioletinių spindulių. Šiuolaikinis skaitmeninis vaizdo sensorius tokių artefaktų nekuria. Bet kokiu atveju,UV filtrą įsigyti yra naudinga dėl minėtos apsaugos nuo subraižymų, juolab kad jie kainuoja išties nedaug lyginant su objektyvu.
Poliarizaciniai filtrai yra vieni populiariausių ir yra naudojami visų “peizažistų“. Jei trumpai, teorinė šių filtrų paskirtis yra atspindėti išsisklaidžiusią 
šviesą. Kaip tas pastebima praktikoje? Nuotraukose nelieka įvairių atspindžių ant stiklo paviršių, fotografuojant tolimas panoramas atsikratoma rūko ir toli esantys objektai tampa ryškesni, dangus nuotraukose tampa sodresnis, fotografuojant vandenį matomi gilesni jo sluoksniai, ir apskritai, kokybiškas poliarizacinis filtras nuotraukas papildo sodresnėmis, akiai patrauklesnėmis spalvomis. Tiesa, reiktų nepamiršti, jog poliarizacinio filtro efektas pastebimas tik esant intensyviai saulės šviesai, fotografuodami sutemus ar patalpose, skirtumo nepastebėsite. Kokybiškas poliarizacinis filtras kainuoja apie 500 Lt, pigesni variantai norimo efekto gali ir nesuteikti.
R arba infraraudonųjų spindulių filtrai blokuoja matomą šviesą ir praleidžia infraraudonąją šviesą, kuri žmogaus akiai nėra matoma, tačiau yra
spinduliuojama įkaitusių kūnų. Skaitmeniniai fotoaparatų sensoriai šią šviesą registruoja, tačiau kad nuotraukose spalvos nebūtų iškraipytos, prieš juos dedami filtrai blokuojantys IR spindulius, dėl to norint gauti nuotrauką iš IR spindulių reikia naudoti regimąją šviesą blokuojantį ir tik IRspindulius praleidžiantį filtrą. Tiesa, dėl IRspindulius blokuojančio filtro esančio fotoaparate teks naudoti ilgus išlaikymus, kitaip sensorių pasieks pernelyg mažai IRspindulių. Naudojant šiuos filtrus gaunami labai įdomūs ir neįprasti vaizdai. Nors žinoma, kad Jums rezultatas išgautas naudojant minėtą filtrą patiks, niekas garantuoti negali, dėl to siūlyčiau iš pradžių į jį pernelyg daug neinvestuoti. Įsigykite kokią “pigieną” pasibandymui, o jei rezultatas patiks ir nuspręsite, jog toks filtras Jums bus naudingas – pataupykite geresniam.
ND arba neutralūs tamsinantys filtrai yra naudojami ekspozicijos trukmei didinti. Šie filtrai neįtakodami spalvų balanso sumažina į fotoaparatą patenkantį šviesos srautą dėl ko juos naudojant galima netgi šviesią dieną fotografuoti ilgesniu išlaikymu ir gauti švarias, neišdegusias nuotraukas. 
Paprastai šie filtrai mažina į fotoaparatą patenkantį šviesos srautą 2, 4ar 8 kartus. Pavyzdžiui jei normaliai ekspozicijai reikės1/60 išlaikymo, naudodami 2xtamsinantį filtrą galėsite fotografuoti 1/30 išlaikymu. Dažnai yra naudojami keli tokie filtrai siekiant išgauti didesnį tamsinimo efektą. ND filtrai daugiausia naudojami dienos peizažų mėgėjų, automobilių fotografų (galima naudoti ilgesnį išlaikymą ir sekant važiuojantį automobilį išgauti kryptingai išsiliejusį foną), portretų fotografų naudojančių ypač šviesius objektyvus (pavyzdžiui f/1,2), kad būtų galima fotografuoti atvira diafragma dieną. Pirkdami ND filtrą verčiau išleiskite apie 200 Lt ir įsigykite tolygiai tamsinantį, spalvų neiškraipantį produktą, kadangi pigūs filtrai iš Kinijos dažniausiai iškraipo spalvas.
Graduated filtrai taip pat yra tamsinantys, tačiau netolygiai – viena filtro pusė tamsesnė, nei priešinga. Tamsumas tokiame filtre pereinantis. 
Populiariausia tokių objektyvų paskirtis, tai fotografuojant peizažus patamsinti dangų ar saulę. Filtro perėjimo linija suderinama su horizonto linija ir taip išgaunama tiek neperšviestas dangus, tiek aiškiai išeksponuota žemė. Šių filtrų efektą galima atkartoti naudojant nuotraukų redaktorius, tokius kaipPhotoshop, tačiau gautas rezultatas vis tik neatrodys taip natūraliai, kaip padarytas naudojant gradientinį filtrą. Tokie filtrai kainuoja nemažus pinigus, tad rekomenduočiau pasieškoti pigesnio varianto. Reikalas tas, kad greičiausiai šį filtrą panaudosite porą kartų, o tada jis liks mėnesiams gulėti fotoaparato dėkle, kadangi jį pritaikyti išeis pakankamai retai, nebent esate užsidegęs “peizažistas“. Pastaruoju atveju filtrui pinigų negailėkite, kadangi, kaip ir NDfiltrų atveju, pigūs variantai tamsindami dažniausiai iškraipo spalvas.
Blenda
Blendos naudojamos vadinamųjų lens flarepanaikinimui nuotraukose. Kuomet šviečia intensyvi saulė, netgi nepatekdama į kadrą ji gali jame palikti savo pėdsaką sukurdamalens flare. Uždėjus blendą objektyvo lęšių nepasiekia šviesa nepatenkanti į kadrą. Kiek blenda iš esmės reikalinga? 
Jei neužsiimate profesionalia architektūros ar peizažų fotografija, kuomet bet kokie saulės sukurti artefaktai gali viską sugadinti, tuomet blenda Jums bus labiau naudinga kaip kietas atributas, nei praktiškai panaudojamas įrankis. Kaip fotografai juokauja, blendą užsidėjus lengviau panas kabint Turėkite omenyje, kad fotografuojant patalpoje blenda 99,99%atvejų neduos absoliučiai jokio rezultato, tad jei panų kabinimas Jums neaktualus, ją naudokite tik lauke esant intensyviai šviesai.
Dažniausiai objektyvai komplektuojami kartu su blenda, jos įsigijimu paprastai nereikia rūpintis. Na, o jei taip nutiko, kad turimą blendą pametėte ar įsigijote objektyvą be jos, žinodami objektyvo modelį galite užėję į fotoprekių parduotuvę išsirinkti naują. Nepamirškite rinkdamiesi blendą kartu pasiimti ir objektyvo, kad galėtume vietoje patikrinti ar blenda Jūsų objektyvui tikrai tiks.
Atšvaitai
Renkantis atšvaitą reiktų žinoti tris jų savybes į kurias reikia atkreipti dėmesį perkant pastarąjį, tai dydis, forma ir spalva. 
Kuo atšvaitas didesnis, tuo daugiau šviesos jis atspindi ir išsklaido, paprasta. Mažas atšvaitas sukurs labai mažą saulės zuikutį, tuo tarpu naudodami ypač didelį galėsite netgi apšviesti visą žmogų.Atšvaito forma realiai jokios reikšmės neturi, tai pagrinde asmeninis interesas. Pirkdami atšvaitą jį išsipakuokite ir nuspręskite kokios formos jis Jums yra patogiausias.Spalva yra pagrindinis kriterijus į kurį reikia atsižvelgti perkant atšvaitą:
- Auksinis labai šiltina šviesą, jis naudingas bandant sukurti saulėlydžio atmosferą.
- Sidabriniai atšvaitai spalvos visiškai neįtakoja, jie tiesiog atspindi šviesą ir yra naudojami apšviesti reikalingas zonas.
- Sidabriniai su auksinėmis linijomis pagrinde atspindi šviesą, kaip ir įprastas sidabrinis atšvaitas, tačiau tuo pačiu ją šiek tiek pašiltina, kas kartais maloniai papildo fotografiją.
- Balti reflektoriai daugiausia naudojami šešėlių panaikinimui, jie atspindi mažiau šviesos, nei sidabriniai, jų atspindėta šviesa yra mažiau intensyvi ir labiau minkšta.
- Permatomi reflektoriai nelabai galėtų vadintis reflektoriais – jie šviesos neatspindi, jie ją tiesiog suminkština. Kuomet studijoje naudojamos blykstės, kartais iš jų einanti šviesa būna pernelyg aštri, permatomas reflektorius suminkštins šviesą.
- Juodi reflektoriai, kaip ir permatomi, nelabai gali vadintis reflektoriais – jie šviesos taip pat neatspindi, jie ją blokuoja. Tokie įrankiai naudojami įvairiai nuo sienų, ar kitų paviršių, atsimušančiai šviesai blokuoti ir sukurti tvarkingesnį apšvietimą fotografijoje.
- Mėlyni ir žali reflektoriai iš esmės nėra reflektoriai, tai fonai, jie tiesiog kartais būna įpakuoti reflektorių komplektuose. Naudojant mėlyną ar žalią foną yra padaroma objekto fotografija, o vienspalvis fonas vėliau užpildomas kompiuterio pagalba.
Dar vienas dalykas – pirkdami atšvaitą pasidomėkite ar kartu bus komplektuojamas ir stovas jam, jei manote kad tokio Jums gali prireikti. Stovas atšvaitui yra vienintelė išeitis, kuomet neturite asistento, kuris atšvaitą galėtų palaikyti. Pirmam pirkiniui rekomenduočiau Interfit 32″ dydžio atšvaitą, kuris vienoje pusėje sidabrinis, kitoje – auksinis. Tai puikus pirkinys besimokančiam dirbti su šviesa fotografui.
Nuotolinis pultelis
Šie priedai naudojami įvairiais tikslais, viskas priklauso nuo Jūsų turimo produkto funkcionalumo. 
Pigus pultelis leis tiesiog padaryti nuotrauką neliečiant fotoaparato, kas naudinga fotografuojant naktį – išvengsite bet kokios vibracijos. Brangesnis galės būti užprogramuotas daryti serijas, kas naudinga užsiimant timelapsefotografija , turės daugiau įvairių funkcijų. Kokį rinktis priklauso nuo Jūsų poreikių. Jei nežinote kokio Jums reikia, vadinasi pakaks ir pigesnio, kurį panaudoję suprasite ar geresnis Jums reikalingas.
Pirmajam nuotoliniam pulteliui rekomenduočiau išleisti apie 100 Lt, už tokią kainą gautas produktas turės elementariausias ir būtiniausias funkcijas, tačiau jas atliks be priekaištų. Pigūs pulteliai po 50 Lt gali gretai sugesti ar prastai sutarti su fotoaparatu. Jei norite profesionalaus įrankio, tuomet turėsite būti pasiruošę išleisti apie 500 Lt – tiek kainuoja profesionalus pultelis turintis praktiškai visas įmanomas pulteliui funkcijas.
Baterijų laikiklis
Šie priedai dar žinomi batery grip vardu. Jų paskirtis yra prailginti fotoaparato veikimo trukmę nekeičiant baterijų. 
Šie laikikliai montuojasi fotoaparato apačioje, į juos dedami du ar trys akumuliatoriai, tad vietoj įprastai fotoaparate esančio vieno akumuliatoriaus, naudodami laikiklį turėsite du ar tris. Logiška – Jums fotoaparatas veiks atitinkamai ilgiau. Laikikliai naudingi gamtos fotografams, kuomet išvykstama ilgam iš namų, taip pat jie dažnai naudojami sporto fotografų, ir, be abejonės, vestuvių fotografų, kuomet fotografuojama daug ir ilgai.
Pirkdami baterijų laikiklį turėkite omenyje, kad fotoaparatams yra specialiai pritaikyti laikikliai, jie nėra universalūs ir netinka visiems fotoaparatams, visai kaip ir patys akumuliatoriai. Pasidomėkite koks laikiklis tinka Jūsų turimam fotoaparatui ir tokį įsigykite. Rekomenduoju net nesižvalgyti į pigią Kinijos rinką, iš kurios, atrodo, tokį patį laikiklį, kaip ir originalų, galima nusipirkti dvigubai ar trigubai pigiau. Perkant tokį laikiklį lošiate lyg loštumėte kazino – arba Jums pasiseks ir su juo problemų niekada nekils, arba, kas labiau tikėtina, jis suges ir, visiškai įmanoma, sugadins Jame sudėtus akumuliatorius. Verčiau išleisti daugiau, bet turėti patikimą daiktą, kuris, remiantis statistika, praktiškai niekad nesuges.
Taigi, apžvelgiau daugumą fotoaparato priedų, tikiuosi jog šie du straipsniai Jums padės nepasimesti gūdžiame fototechnikos miške. Jei turite kokių pageidavimų, kritikos ar komentarų – nepatingėkite to parašyti komentaruose! 🙂